Šiandien buvo įvykdytas didžiai svarbus punktas mano profesiniam gyvenime: vieną kartą ir visiems laikams išsiaiškinti, kiek kainuoja netipinio namo projekto trisluoksnių gelžbetoninių sienų liejimo darbai, kadangi pradėjau piešti čia tokį gražuolį. Paskambinau savo geriesiems statybininkams ir jie bišken pro dantis, bet kaip pažįstamui, susakė.
Drumroll, please:
liejamas trisluoksnis gelžbetonis (nereikalinga fasado apdaila, vidinis ir išorinis sluoksniai g/b), 1 m³ - 450 Lt darbas + 250 Lt medžiagos + 100 Lt polistirolas viduje + 50 Lt armatūra, viso apie 1000 Lt.
mūro blokelių trisluoksnė siena - 300 Lt medžiagos ir darbas + 250 polistirolas + 200 Lt fasadas (bet čia jau brangus klinkerio pakabinamas, o gali šito ir nebūti), viso apie 750 Lt.
Taigi, kad ir koks gražus nežmoniškai būtų gelžbetonis, kai bankai finansuoja statybas, teks jo atsisakyti, ir reikia tikėtis, kad ne visiems laikams.
Dabar ta proga reikia parūkyti ir toliau paišyti labai nebrangų ir šiltą ir šiaip visokeriopai puikų namą. Taip pat drąsiai ir nebodami visokių vargų, kontoroje jau turime Passive House Planning Package, oficialų ir sertifikuotą.
Mus čia namų ūkyje jau senokai baisiai stebina vienas fenomenas, susijęs su visokiais kūdikėnų apyvokos rakandais (see what I did here? heeeheeee.)
Kodėl visi vaikų žaislai, seilinukai, lėkštės, šaukštai devymaštuoniais atvejais iš šimto yra tokie kraupiai infantilūs ir nudažyti akį rėžiančiu CMYK?
Kodėl negalima naudoti kokių fovistų reprodukcijų, jei jau būtina reikia primal colours - blyn, aš manau, kad Henri Matisse "La Tristesse du Roi" būtų absoliučiai puikus seilinukas. Meaningful, too. Taip pat iš karto žmogų galėtum exposinti visokiems rimtesniems reikalams nei kad paklaikusių veizolų drugelis. Čia būtų kitokie paklaikusių veizolų dalykai, verčiantys susimąstyti ir ankstyvoje vaikystėje išnagrinėti nepakeliamą būties lengvybę.
Vaikui artėjant prie tos stadijos, kai jau reiktų pradėti cituoti Šopenhauerį originalo kalba, visi tie rakandai galėtų po truputį subtilėti ir vaikiški šliaužiojimo kilimėliai vaizduotų ne antropomorfizuotas, crystal meth apsivalgiusias mašinas, o pavyzdžiui, Joan Miró reprodukcijas. Kas, technically, vis tiek kvalifikuojasi kaip lengvas acid tripas, bet bent meninė nauda aiškesnė.
Violent fragility of existence kiekvienam nuo mažų dienų.
Ir pagrindinis daiktas, kodėl aš su jokiu kūdikėnu neisiu į dolbanas muzikos mokyklėles, yra tas, kad jie ten liepia dainuoti visokias idiotiškas popsovas daineles tam vargšui į ausį, ir, ko gero, net rimtai nepažiūrėtų į prašymą duoti vaikams paklausyti Pasijos pagal Joną dalį Kreuzige Ihn or somesuch. Arba Bella Figlia dell'Amore iš Rigoletto.
Bet aš ekspertų vietoj tai tokius patarimus kaip "Iškasus tranšėją pamatysime grunto sandarą (žvyras, smėlis, molis), gruntinio vandens lygį. Esamo grunto stiprumo patiems nustatyti nepavyks. Tai padarysite tik pasikliaudami nuojauta." dalinčiau žymiai atsargiau :)
Last time I checked, niekas taip gerai nenustatė pvz., dulkingo priemolio su tiksotropinėmis savybėmis kaip NUOJAUTA, o dar geriau viską nustatinėja žmogaus be geologo pagrindų nuojauta. Kaltinkite mane dalyvavimu sionistų geologų sąmoksle, bet mieli klientai, duokit jiems tą 1K litų ir tegu grunto tipus nustato zondai ir žmogiški zondų priedai.
Aš šiandien parašiau turbūt geriausią ballpark emailą ever, kuris yra gryniausia teisybė, gal tik skaičiai nebūtinai tikslūs.
Kalba eina apie polinius vs. plokštuminius pamatus naujam namui, iš užsakovo pusės vyksta baisus pergyvenimas, kad per polius jis turės šilumos nuostolius. Kadangi mano užsakovai tikrai yra protingi žmonės, bet jiems truputį trūksta statybinio išsilavinimo, ir per internetus projektuodamiesi sau konstrukcijas, kai kiekvienas giria savo sistemas, nelabai jie tos statybinės fizikos pagrindų įgyja nei apie grunto sklype padėtį įsigilina. Reik turėti galvoje, kad polius jau yra žemėje ir nieko ten jis nebeperšąla ženkliai.
Here goes tekstukas:
"Dar kad kiek būtų aiškiau - jei taip jau visai preliminariai, tarkime, per polius Jūs prarasite 5 proc. grindų apšiltinimo (ir čia labai jau pesimistinis vertinimas), Jūsų šildymo kiekis, tarkime, pakils 5 proc. Jei, pvz., namą apšildyti kainuos 400 lt/mėn, su polių nuostoliais kaina bus 420 Lt/mėn, per vieną šildymo sezoną Jūs prarasite 8x20 Lt=160 Lt, per 10 metų - 1600 Lt, per 25 metus papildomi kaštai sudaro 4000 Lt.
Ir jei tarkime, paprastų polinių pamatų kaina Jūsų namui yra 35 000 Lt, o visų juostinių ištisinių arba plokštinių 50 000 Lt, tai skirtumas 15 000 Lt, kuris atsipirks tik po 93,75 metų. Maždaug taip."
Neįtikinau visgi :) Plokštuminiai it is.
UPDATE: nu ir akurat, plokštuminiai yra 250 Lt/m², poliniai 850 Lt/m³, tai mano ballpark konkrečiam projektui buvo visai tikslus, net įvertinant, kad grindų sluoksnyną prie polinių reikia įrenginėti atskirai už papildomus kaštus.
Kaip jau daug sykių minėta šitam bloge, iš visuomenės informavimo šaltinių aš skaitau britiškus tabloidus ir kartais feisbuką. Ir šiandien feisbuke užkliuvau už linko ""Individualus namo projektas kuria vertę" į delfi, kurį paspaudžiau, god forgive me. Na ir kadangi jau buvau delfyje, užsiėmiau ir mėgiamiausiu lietuvių laiko praleidimo analize - komentarais.
Endlessly amusing, they were. Tipinis neteisingos gramatikos, skyrybos ir "aš pats sau geriausias statytojas" mišinys, praskiestas taškymusi tarpusavyje ir "taigi architektas stato užsakovui, o jau kai nusivažiuoja su savo menu" (citatos nepažodinės, nes man širdis neleidžia šito blogo teršti tokio pobūdžio leksika). Aišku, iš esmės geriausia dalis yra ta, kad visas tas kontingentas vis tiek nėra kliento materiolas, nei jie gali sau leisti padorų architektą, nei supranta, už ką ten mokėti - čia panašiai kaip aš piktinčiausi luxurious jachtų gamintojais.
"Va, dolbani mianynikai, aš gi bliat norėjau geldos, kur pats buvau nusipaišęs, kad man būtų patogu kilkes gaudyti:
O jie va ką man pasiūlė*:
Matot, kokie debilai, tik tas jų mianas jiems galvoj." Citatos pabaiga.
*(blyn koks absoliučiai magnificent laivas yra tas Wally 118, negalėjau susilaikyt, net tris fotkes įdėjau)
N.B. mind you, čia palyginimas yra apie dizainą daiktų, o ne kainos, nes iš esmės galima ir už protingus pinigus statyti gerus namus.
Alright, Lietuvos paveldo zonų saugotojai ir reguliatoriai pasiekė naujas idiotizmo aukštumas.
Čia aš kaip tik projektuoju vieną sodybą prie ežero, kur jau maksimaliai stengėmės namą pritaikyti kaimiškam kontekstui pagal užsakovo norus, kur mano pradiniai pasiūlymai buvo kažkas tarp Fallingwater irFarnsworth House, nes ten irgi kaimas, tiesiog žymiai labiau advanced kosmopolitinė jo versija, neatsiduodanti lietuviškomis vyžomis. There.
Da ladno tebe, Šarikov, sakė užsakovas ir norėjo labiau tradicinio, ir tuomet man teko klijuoti estetiką prie lietuviškų rąstų konstrukcijos. All in all, finale gavosi visai pusė velnio, kad ir šlaitiniais stogais, ir baiginėjom projektą. Kažkaip va šitaip.
Ir lo and behold, jau minėtos lietuviškos reguliavimo tarnybos nusprendė, kad nafik ir išleido sukūrė [update: tas tvarkymo reglamentas, pasirodo, galioja jau nuo 2002 ir 2011 buvo padaryti tik smulkūs pakeitimai] išsamų zonos reguliavimo reglamentą. Ir žodis "išsamus" tiksliai neapibūdina to reglamento išsamumo. Aukščiau pavaizduotas namas, kur jau, manytum, tradiciškiau nebūna, neatitinka gudriojo reglamento.
Nuo dabar net ir nauji namai toje zonoje NEGALI turėti, pvz., langų iki žemės arba mansardos. I fucking kid you not - yra sakinys "langai turi būti pakelti nuo žemės bent per 70 cm". Jau nekalbant apie tai, kad "langai skaidomi (imituojamas skaidymas) keturių, šešių ar daugiau dalių; aukščio ir pločio santykis - 1:0,7-0,8". Pateikti reikalavimai ten ne vieninteliai, tokių perlų pilnas visas dokumentas.
Xujnia tas neužstojamas vaizdas į axujieną ežero panoramą, vaizdui ir erdvei sakykime riebų ne, ir sukiškime poilsiautojus į dūmais smirdančią dviejų galų pirkią, kur lubas gali paremti galva, nes tie šiuolaikiniai poilsiautojai tiesiog nedovanotinai yra aukštesni nei tie valstiečiai, pagal kurių gryčias tuos reikalavimus kažkoks nostalgiškas idiotas suformavo.
Aha, taip pat nepaisant to, kad sklypas tavo gali būti kokių penkiolikos hektarų, tavo triobikės plotas ant žemės negali viršyti 160 m². Nafik tuos vagis su noru gyventi nedovanotinai plačiai ir atvirai, kurie sugebėjo sklypus nusipirkti, žinos.
Nes va Lietuvoj tai viskas turi būti taip, kaip kumečiai prieš šimtą metų prie savo rėželio statė - mažiukai langiukai, mažiukai namukai, apsaugok viešpatie, žmogus pasidarys terasą ir galės išeiti pro stiklinę vitriną. Ne, tegu žmogus lipa per langą, sudalintą kletka, ir sėdi po dvišlaičiu stogeliu susilenkęs, nes nu koks čia paveldo saugojimas, jei žmogui duodi vietos ir oro, ir pagerini Lietuvos kaimo turizmo būklę, caterindamas žymiai platesnei, gerbūvio pasiilgusiai net ir kaime, miestiečių ir dolbanų estetų nedidelei masei. Fuck you, reguliatoriai.
Ir dar vienas daiktas - visą bendrą mažyčių triobikių vaizdą matys tik Jovaiša, darydamas dar vieną nostalgišką, rūkuose paskendusios devyniolikto amžiaus baudžiavinės Lietuvos vaizdų albumą iš oro. Paprastas turistas ar gyventojas, kaip žinia, mato visai kitą bendrą vaizdą - atvažiavimą į sodybą, ežerą, sodybą, šašlyką, ir vaizdą į ežerą per didžiulius langus. Arba pakrypusius drožtus vartelius atvažiuodamas, sutrūnijusius pinučius ir groteles tamsiam kambariuke, jei lyja, o Lietuvoj lyja visada, ir jis ten sėdi, apkrautas pinučiais, šiaudiniais sodais ir moliniais vazonais, margintais eglute. Again fuck you, reguliatoriai.
Iš kitos pusės, kodėl tuomet nesureguliavus, kaip turi atrodyti tų triobikių vidus, kiek procentaliai, atlikus vidutinio ten gyvenusio valstiečio gyvenimo būdo įvertinimą, turi būti užkrautas neplautais namų rakandais ir verpimo rateliais interjeras, ir kiek kiaulių ar vištų turi per dieną įeiti pro paradinį įėjimą, kad būtų visiškai patenkinti paveldo reikalavimai?
Disclaimer: reguliavimas būtinas, kad kas nors nesugalvotų penkiaaukščių ten statyti, bet then again, radus tinkamą vietą ir sąlygas, why the fuck not. Bet reglamentuojamo langų dalijimo ne kokioj nors senamiesčio teritorijoje, o miškuose, naudos aš niekaip nu niekaip negaliu suvirškinti.
Disclaimer: čia toks bišken baby postas dabar bus, visiems, kurie nori pasakyti ką nors condescending, go fuck yourselves :)
Du žodžiai - produce a baby. Įdomiausia dalis viso vaikų turėjimo ūkio yra ta, kad susikoncentravimas darbui dabar užtrunka kokius aštuoniasdešimt kartų greičiau, visas dailymail.co.uk ir google readerio skaitymas nebestoja taip skersai kelio ir tam neprarandi valandos just to start working. Vaiks miega du-tris kartus per dieną, ir per tuos jo kartus aš pagaminu visos darbo dienos braižymą. Kas galėjo pagalvoti, blyn.
Dabar visi namai, kurie buvo atidėti ir laukė savo įkvėpimo, yra beveik padaryti, užsakovai baisiai laimingi. Yay. Dabar dar reikia rasti laiko valgyti ir praustis.
Not exactly my style, but hey, clients love it. Mano Fountainhead-y dalis truputį protestuoja, bet supranta, kad čia pradžia :)
gelžbetonis
